- tumė
- tumė̃ sf. sing. (4) FrnW 1. Kos37(I), DŽ, NdŽ, KŽ, Švnč, Ml, Slk, Šts tirštas, blandus, glitus skystis, nuoviras: Kad tus kruopus pavirini, putrelė vaikuo paliekta su tumelè Plt. Kuo salyklas sinkesnis, tuo tumė̃ geresnė Rš. Išvirė kokios tumė̃s, ir gyvenk, kad nori! Lkm. ^ Maslėnkos kai tumė̃ Dglš. 2. I, G117 klijai: Toksai iš ropučių kleistras (tumė) yra sugadnus klejavimui IM1847,32. Nuo karšto vandens krakmolo grūdai labai išpursta ir duoda tumę rš. 3. KŽ tirštis, blandumas: Iš tų miltų nebus tumė̃s J. Putra be kokios tumė̃s Plt. Tavo viralas be kokios tumė̃s J.Jabl(Als). ║ lipumas, kibumas: Tešla iš tokių miltų neturia savo tvirtos tumės, o duona iškepusi yra graudi ir trupi IM1878,23. Tie dažai netura tumė̃s kibti Slnt. 4. NdŽ, Plt prk. protas, nuovoka: Žmogus be tumė̃s ne šioks, ne toks J.Balč. Ana toki pusprotė, be kokie tùmie Dr. Tarp to vyro ir tos pačios ne kokios tumė̃s nėr J.Jabl(Als). Reik gyventi su tumè, ne išbliurusiai Šts. Nuspėjo daktaras ligą: po tų vaistų atvirto į tumę (pasidarė protingas) Nt.
Dictionary of the Lithuanian Language.